Kompiuterinis virusas – tai žalinga programa, kuri gali pažeisti kompiuterio duomenis arba patį kompiuterį. Kompiuteriniai virusai plinta įvairiais būdais: per el. pašto priedus, užkrėstus nešiojamus įrenginius, kenkėjiškas svetaines bei failus su pavojingais skriptais. Virusai gali atgaminti save ir užkrėsti kitus kompiuterio failus, taip padarydami dar daugiau žalos. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausius kompiuterinių virusų tipus ir pateiksime patarimų, kaip galima apsisaugoti nuo šių grėsmių.
Kas yra kompiuterinis virusas?
Kompiuteriniai virusai yra programos, kurios, kaip ir biologiniai virusai, gali daugintis ir plisti iš vieno kompiuterio į kitą. Dažniausiai jie pridedami prie vykdomųjų failų arba skriptų, kurie įsirašo į kompiuterio atmintį ir pradedami vykdyti kartu su kitomis programomis. Kai virusas aktyvuojasi, jis gali atlikti įvairius žalingus veiksmus: nuo failų ištrynimo iki konfidencialių duomenų vagystės. Kai kurie virusai gali padaryti jūsų kompiuterį visiškai nenaudojamu.
Kaip plinta kompiuteriniai virusai?
Kompiuterinių virusų plitimo būdai gali būti įvairūs. Dažniausiai jie plinta:
Per užkrėstus el. pašto priedus.
Per nešiojamus įrenginius, tokius kaip USB atmintinės.
Per kenkėjiškas svetaines, kurios įtraukia virusus į atsisiunčiamus failus.
Per užkrėstus programų diegimo failus.
Kompiuteriniai virusai gali būti skirtingo pavojingumo lygio. Kai kurie sukelia tik nedidelius nepatogumus, pvz., kompiuterio veikimo sulėtėjimą, tačiau kiti gali visiškai sugadinti failus arba net sunaikinti visą sistemą. Toliau apžvelgsime pagrindinius virusų tipus ir jų veikimo principus.
Dažniausiai sutinkami kompiuterinių virusų tipai
1. Makro virusai
Makro virusai yra virusai, kurie užkrečia failus, sukurtus naudojant programas, turinčias macro funkcijas, pvz., Microsoft Word ar Excel. Šie virusai gali užkrėsti dokumentus, šablonus ir netgi plisti per el. paštą. Pavyzdžiui, atidarę užkrėstą Word dokumentą, galite netyčia aktyvuoti virusą, kuris vėliau užkrės kitus jūsų dokumentus.
2. Atminties rezidentiniai virusai
Atminties rezidentiniai virusai yra virusai, kurie įsitvirtina kompiuterio atmintyje. Jie aktyvuojasi kiekvieną kartą paleidus operacinę sistemą ir gali užkrėsti kitus atidarytus failus. Šie virusai yra ypač pavojingi, nes jie gali likti aktyvūs netgi išjungus ir įjungus kompiuterį.
Keletas pavyzdžių:
- Meve
- CMJ
- Randex
3. Perrašantys virusai
Perrašantys virusai yra pavojingi dėl savo gebėjimo sunaikinti užkrėstų failų informaciją. Kai toks virusas užkrečia failą, jis perrašo duomenis, todėl failas tampa nenaudojamas. Nors failo dydis gali išlikti toks pat, visa jame buvusi informacija prarandama.
4. Katalogų virusai
Katalogų virusai yra virusai, kurie užkrečia kompiuterio katalogus (directories) ir pakeičia juose esančių failų kelią. Tai reiškia, kad vartotojai gali atidaryti užkrėstus failus manydami, kad jie yra saugūs. Šie virusai gali paveikti visą katalogą ir netgi padaryti kompiuterį nenaudojamu, jei pagrindiniai sistemos failai yra užkrėsti.
5. Web skriptų virusai
Web skriptų virusai yra virusai, kurie išnaudoja spragas interneto svetainių skriptuose, kad galėtų atlikti nepageidaujamus veiksmus. Šie virusai gali būti naudojami įsilaužimams, duomenų vagystei arba kenkėjiško kodo platinimui. Web skriptų virusai dažniausiai aptinkami svetainėse, kurios nepakankamai rūpinasi savo saugumu.
6. FAT virusai
FAT virusai (File Allocation Table) yra virusai, kurie užkrečia failų paskirstymo lenteles (FAT) – kompiuterio failų sistemos dalį, atsakingą už failų saugojimo ir paieškos informaciją. Užkrėtus FAT, kompiuteris gali prarasti galimybę rasti ir atidaryti failus, net jei jie vis dar egzistuoja diske.
7. Polimorfiniai virusai
Polimorfiniai virusai yra ypač pavojingi, nes jie gali keisti savo kodą kiekvieną kartą, kai užkrečia naują kompiuterį. Dėl šios savybės juos sunku aptikti antivirusinėmis programomis. Šie virusai naudoja skirtingus kodavimo algoritmus, kad išvengtų aptikimo.
Keletas polimorfinių virusų:
- Marburg
- Tuareg
- Elkern
8. Kirmėlės (Worms)
Kirmėlės yra žalingos programos, kurios labai panašios į virusus, tačiau jos neturi host failo ir gali plisti pačios. Kirmėlės sugeba atgaminti save ir plisti per tinklus, taip sukeldamos didžiulę žalą ne tik vienam kompiuteriui, bet ir visam tinklui.
Keletas kirmėlių:
- Lovgate.F
- Sobig.D
- Trile.C
- Mapson
9. „Trojanai“ (Trojan Horses)
Trojanai yra programos, kurios apsimeta naudingomis arba nekenksmingomis, tačiau iš tiesų atlieka žalingus veiksmus. Trojanai gali stebėti įvedamus slaptažodžius, vogti asmeninę informaciją ar netgi suteikti nuotolinę prieigą prie kompiuterio įsilaužėliams. Jie dažnai platinami kaip naudingos programos arba failai, kuriuos vartotojai parsisiunčia patys.
10. Elektroninio pašto virusai
Elektroninio pašto virusai plinta kartu su el. laiškais. Jie dažniausiai slepiasi prieduose, kurie atrodo nekenksmingi, tačiau atidarius priedą virusas aktyvuojasi ir gali pradėti plisti per adresatų sąrašą arba atlikti kitus žalingus veiksmus.
11. Naršyklės užgrobėjai (Browser Hijackers)
Naršyklės užgrobėjai yra virusai, kurie užkrečia interneto naršykles. Jie gali pakeisti naršyklės nustatymus, pavyzdžiui, pradinį puslapį arba numatytąją paieškos sistemą, nukreipti į kenkėjiškas svetaines ar rodyti nepageidaujamus reklaminius langus.
Pavyzdys:
The Cool Web Search
Kaip apsisaugoti nuo kompiuterinių virusų?
Kaip apsisaugoti nuo kompiuterinių virusų – tai klausimas, kurį turėtų sau užduoti kiekvienas kompiuterio vartotojas. Štai keli svarbūs patarimai, kaip galite sumažinti riziką užsikrėsti virusais:
Naudokite patikimą antivirusinę programą. Pasirinkite gerai žinomą antivirusinę programą ir reguliariai atnaujinkite ją. Antivirusinės programos gali aptikti ir pašalinti virusus prieš jiems padarant žalą.
Nuolat atnaujinkite operacinę sistemą ir programas. Programų ir operacinės sistemos atnaujinimai dažnai taiso saugumo spragas, kurias gali išnaudoti virusai.
Būkite atsargūs su el. paštu. Neatidarykite įtartinų el. laiškų priedų arba nuorodų. Jei laiškas atrodo įtartinai, geriau jį ištrinkite.
Naudokite ugniasienę (firewall). Ugniasienė gali apsaugoti jūsų kompiuterį nuo nepageidaujamos prieigos iš interneto ir neleisti virusams įsiskverbti į jūsų sistemą.
Atlikite reguliarias atsargines kopijas. Reguliarios atsarginės kopijos gali apsaugoti jūsų duomenis nuo praradimo, jei jūsų kompiuteris užsikrėstų virusu.
Būkite atsargūs naršydami internete. Neapsilankykite įtartinose svetainėse ir nesisiųskite failų iš nepatikimų šaltinių.
Virusų šalinimas: ką daryti, jei jūsų kompiuteris užsikrėtė?
Jei jūsų kompiuteris užsikrėtė kompiuteriniu virusu, pirmas žingsnis – likti ramus ir veikti pagal planą. Štai keli veiksmai, kuriuos galite atlikti:
Atsijunkite nuo interneto. Tai padės sustabdyti viruso plitimą ir apsaugoti kitus jūsų tinklo įrenginius.
Paleiskite kompiuterį saugiuoju režimu. Dauguma virusų negali veikti saugiuoju režimu, todėl tai leis jums pašalinti virusą nesusiduriant su jo veikimu.
Paleiskite antivirusinę programą ir atlikite pilną sistemos skenavimą. Antivirusinė programa turėtų aptikti ir pašalinti virusą.
Atlikite sistemos atkūrimą, jei reikia. Jei virusas padarė didelę žalą jūsų sistemai, galite atkurti sistemą iki ankstesnės būsenos.
Kreipkitės į specialistus. Jei virusas yra ypač sudėtingas arba jūs nesate tikri, kaip jį pašalinti, geriausia kreiptis į IT specialistą, kuris padės saugiai ir efektyviai pašalinti virusą.
Išvados
Kompiuteriniai virusai yra nuolatinė grėsmė, kuri gali padaryti didelę žalą jūsų kompiuteriui ir duomenims. Suprasti pagrindinius virusų tipus ir žinoti, kaip apsisaugoti nuo jų, yra būtina kiekvienam kompiuterio vartotojui. Naudodamiesi aukščiau pateiktais patarimais ir rekomendacijomis, galite žymiai sumažinti riziką užsikrėsti ir apsaugoti savo kompiuterį nuo galimos žalos.
Daugiau informacijos apie kompiuterinių virusų tipus.
Daugiau informacijos apie virusų valymą.
Draugai:
